Kaip atsiranda specialybės „ant bangos“?

Penktus metus vyksiantis festivalis apie studijas ir karjerą Studfestas jau spalio 24 d. Žalgirio Arenoje visus moksleivius iš visos Lietuvos kviečia mokytis inovatyviai bei linksmai ir įkvėpimo semtis iš 16 savo srities profų. Pranešėjai dalinsis savo patirtimi, kaip planuoti karjerą, pagal kokius kriterijus rinktis studijų kryptį ir ką daryti jau šiandien, kad galėtum būti sėkmingu ateityje.

Vienas iš jų – Rytis Jurkėnas, edukacinių bendrovių grupės Kalba.Lt kūrėjas ir profesionalus karjeros konsultantas. Studfestas 2019 metu Rytis pasidalins, kaip pasiruošti ateities iššūkiams jau šiandien, kas yra svarbiausia renkantis ateities specialybę. Likus savaitei iki renginio, Rytis atsako į 4 esminius klausimus apie specialybes ant bangos”.

Kaip atsiranda specialybės „ant bangos“?

Paprastai tai lemia viešoji nuomonė. Pamirštamas turinys ir renkamasi graži etiketė, ir tikima, kad tai garantuos sėkmę: užtikrinta finansinė padėtis, pripažinimas, socialinis statusas. Arba, gali būti, kad profesijos pavadinimas yra skambus, pvz., robotika ir dirbtinis intelektas, sukuriamas futuristinis, į ateitį orientuotas įvaizdis ir žmonės linkę manyti, kad tos specialybės yra „ant bangos“.

Tendencijos ypač sustiprėja, kai viešoje erdvėje kalbama, jog mums trūksta vienokių ar kitokių specialistų, žmonės pradeda galvoti, kad tos profesijos yra perspektyvios ir sukuria gerą gyvenimą. Bet ar tikrai? Pasirodo, žmonės baigę tokias specialybes, dažnai nei gauna taip trokštamą puikų gyvenimą, nei didelius atlyginimus, o tada klausia savęs: „kas atsitiko?“ O atsitinka tai, kad specialybes „ant bangos“  nulemia socialiniai ir iš dalies ekonominiai veiksniai.

Dažnai spaudoje matome populiariausių specialybių sąrašus, kiek verta atkreipti dėmesį į tokius sąrašus, renkantis profesiją?

Kai žiūrime į statistinius dalykus, mes pametame savastį. Mes pamirštame, kad kiekvienas iš mūsų turime unikalų savo gabumų ir gebėjimų rinkinį. Tokie sąrašai gali būti svarbūs aukštosioms mokymo įstaigoms: matydamos, kiek daug jaunuolių stojo į vieną ar kitą specialybę, jos gali kurti naujas arba patobulinti turimas studijų programas. Nesakau, kad statistinė informacija yra bevertė, tačiau žmogui, renkantis profesiją, visada užduodu kelis klausimus: „kaip tai atliepia tavo gabumus ir gebėjimus? Kaip tu gali pasakyti, kad tai yra tau,  vien dėl to, kad kažkas kitas tai pasirinko?“

Kartais tėvai daro stiprią įtaką vaikams, besirenkantiems specialybę. Ką tėvai gali padaryti, kad padėtų savo atžaloms, kuo geriau pasirinkti?

Išties tėvai daro didelę įtaką, kai kurių šaltinių teigimu, 60 proc. tėvų daro įtaką vaikų pasirinkimui. Konsultuodamas dažnai susiduriu su tėvais, sakančiais, kad mes nesikišame, bet vaikai nesutinka ir pastebi, kad tėvai savo nuomonę išreiškia neverbaline kalba. Vaikai jaučia, kai tėvai nepalaiko jo sprendimo ir tokia įtaka paprastai būna daug didesnė nei būtų pasakoma žodžiu.

Tėvai turėtų pagalvoti apie tokį dalyką – tėvų žinojimo paradoksas.  Tarkime, kai jaunam žmogui yra 17-19 metų, tėvai labai gerai žino, kurios specialybės yra geros, kurios blogos, kurios atneš daug pinigų, kurios mažai, kur verta stoti ir kur ne.  O kai jaunas žmogus įgyja diplomą ir staiga jam gyvenimas nesusiklosto taip gerai, kaip tikėjosi, tada įvyksta tėvų žinojimo paradoksas, jie sako: „palauk, tau yra 23 metai, tavo metų aš jau pats uždirbau pinigus, dabar tu galvok pats, aš jau tau daviau išsilavinimą.“ Ir tėvai nebežino taip gerai, kaip žinojo, kai vaikui buvo 17-19 metų. Tada atsiveria akys, kad pats diplomas negarantuoja sėkmingos karjeros. Sėkmingą karjerą garantuoja tavo gabumų ir gebėjimų išlavinimas.

Ką tėvai gali padaryti – jie gali padėti jaunam žmogui atskleisti savo gabumus ir gebėjimus, kad būtų galima pasirinkti profesiją, kurioje žmogus geriausiai realizuos save. Jeigu pažiūrėtume dar plačiau, kiekvienas žmogus yra toks kompleksiškas ir sudėtingas, kad jis nebūtinai gali save realizuoti vienoje srityje, todėl nukreipimas į vieną sritį, nepaliekant jaunuoliui pasirinkimo teisės, yra didelė bėda. Tėvai turėtų paskatinti jauną žmogų rasti atsakymus pačiam. Nuo ko pradėti? Išsiaiškinkite, kokie yra gabumai ir gebėjimai.

Kas yra svarbiau, renkantis profesiją: žinios + pažymiai ar motyvacija + žmogaus savybės?

Aš visuomet duodu tokią analogiją: moneta turi dvi puses – skaičių ir vytį – jei mes nutrinsime vieną pusę, ar ją priims banke?  Jei mes nutrinsime skaičių arba žirgą su raiteliu – tai bus brokuota moneta. Tačiau, kai mes galvojame apie žmogų ir jo karjeros pasirinkimą, mes kažkodėl keliame tą klausimą, o kas geriau? Nors tai yra tos pačios monetos dvi pusės. Kai mes kalbame apie žinias ir pažymius – tai yra viena monetos pusė, o motyvacija, žmogaus savybės arba, kaip mes sakome, jo prigimtys ir intelektai, gabumai ir gebėjimai – yra antra monetos pusė.

Dažnai mes įsivaizduojame, jeigu nėra žinių, tai tragedija, bet noriu pasakyti, kad lygiai tokia pati būna tragedija, jeigu nėra motyvacijos: kai žmogus nežino savo gebėjimų, nepažįsta savęs, jis neturi motyvacijos ir noro. Ir pastebiu, kad šiandieniame gyvenime žmogaus savybės, prigimtys, gabumai yra dažnai pamirštamos.

Išgirsk Ryčio pranešimą jau spalio 24 d., didžiausiame karjeros festivalyje Studfeste.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *